Bha! Mes tiek lakstom, kad nėra nė kada prisėsti prie kompo.

Prie must-see objektų tik viena kita varnelė, užtat ratais kvadratais be galo.

Turime visą atskirą butuką su dviem kambariais ir dviem lovom, bet be karšto vandens, ir virtuvė neveikia. Pas mūsų hostą Alexiuką dvi naktis iš eilės nakvoja gražuolė juodaplaukė gimnazistė; šįryt jie parsibeldė ketvirtą, pamiršę raktus (jo butas gretimas, raktai bendri), zvanijo tol, kol atsipaipaliojau ir įleidau, o gimnazistė iš girtumo net angliškai pragydo: "Oh, we are soooo bad, soooo bad!" Bet you are, sweety ;)

Nuo pat pirmos nakties bandom perprasti Lisabonos žavesį. Ji visai kitokia nei Portas. Lisabona - braziliškas londonas. Kas penktas juodas ir kas penktas brazilas. Likę maždaug kreolai, išplaukusiais bruožais, atsipūtusiais veidais. Portiečių veidai šviesesni, smulkesni, rimtesni. O čia visur linksmybės, juokas, hašišas, pigūs braziliški kokteiliai liejasi gatvėmis sumišai su šlapimo klanais. Tramvajai girgžda stačiomis gatvelėmis, šonais trindami daržovių prekystalius, pro atvirus langus vaikigaliai mėto žvyrą, parkuose stūkso didingos palmės, prie fontanų fotkinasi jaunavedžiai.

Užtat yra metro, ir tai faina.

Dar yra antras didžiausias Europoje Okeanariumas su jūrų drakonais ir saulažuvėm.

Ir yra smarkus vėjas, kuris džiovina mums skruostus: veidrodžiuose pačios sau atrodom nuvargusios ir išbalusios. Nekaršta, tiesą sakant.