Užupis supelijo. Kambarys ok, užtat vonia pasidengė žalsvu pūkeliu. Dantų šepetukų laikiklis, pjaustymo lentelė su mentele, krepšiai su jūrų kriauklėm ir skalbiniais. Iš už skalbyklės grėsmingai kyšo kažkas panašaus į juodąjį pelėsį. Tvankus oras plius bloga ventiliacija padarė savo ir tebedaro toliau.

Šiandien dingo ir vanduo. Visas, t.y. bet koks.

Jau labai noriu kraustytis. Ne, kitaip: butas labai nori mane iškraustyti. Visus ženklus supratau, ačiū.

išeituvės

šampanai liejasi laisvai, pjom z gorla do dna!
šitie žmonės moka daryti šventę - ypač mano mieliausia čiučelėlė :)

iš visų Vilniaus psichų labiausiai man patinka Komunistė - išprotėjusi lenkė, troleibuse šaukianti senuosius stotelių pavadinimus ir politkomiteto narių vardus. jos balsas artistiškai gergždžia, o dar ji kartais rimuoja. sako, kadaise dirbo vaikų internato valgykloje. matyt, kurčiųjų.

Barbė Devyndarbė

Suskaičiavau, kad per gyvenimą jau devynis kartus keičiau profesiją. Ir nė sykelio nedirbau pagal specialybę. Go me!

Pabandžiau prisiminti visas iš eilės, skaičiuoju lenkdama pirštus: pardavėja bankrutuojančioje moteriškų apatinių ir kosmetikos krautuvėlėje, kompiuterinio teksto rinkėja laikraščio redakcijoje, makdako kasininkė-padavėja Bavarijos kaime, lietuviškai dėstanti mokytoja vidurinėje rusų ir lenkų mokykloje, knygų leidyklėlės vadybininkė bei redaktorė, laisvai samdoma užsakomųjų straipsnių žurnalistė, interneto projektų vadovė, kopiraiterė dviejose reklamos agentūrose ir grožinės literatūros vertėja. Devynios?

Kažin ką tai apie mane sako. Pirmiausia, matyt, nesu labai nuosekli. Dar - žinoma, man visada juodai stigo pinigų. O bet užtat svarbiausia: ei, tolyn tolyn, gyvenimas gerėja ir gerėja...

Bet kaip taip nė karto pagal specialybę nedirbau, hm.