Ant uolos krašto oriai stovi Portas: numinti batai, senamadis švarkas, plaukai suvelti vėjo, rankos kišenėse, po pažasčia portveino butelis, žvilgsnis mąsliai klaidžioja vandenyno horizontu.

O štai fainulė Lizačka trepsi laiptais pasitikti naujų svečių: vienoj rankoj taurė kaipirinjos, kitoj suktinė, svirduliuodama painiojasi suknelės klostėse, akelės apdujusios, aplink lūpas išterlioti lūpų dažai.

Einam pačekinti, gal jau bus išsiblaivius.