Blin. Miegam bernų kambary. Knarkimas choru. Į mūsų kambarį perkėlė ryžą ilgakasį gyką ir brunetus vampyrus dvynius niujorkiečius. Šie įtartinai šniurkščiojo ir vartė paraudusias akis, o mums išėjus iš kambario puolė duetu kosėti - bus kiaulių gripas, ne kitaip. Karantinas. Mūsų kambary. Uždegus šviesą dvyniai ima žiauriai dejuoti, dar gerai, kad mamos nesišaukia. Kaip čia tyliai susidėti daiktus? Rytoj į Lisaboną.

Gaila tą Portą palikti, toks prijukęs. Kaip Vilnius, tik su palmėm. Šiandien ir orelis plius septyniolika, ir apsiniaukę, ir lynoja. Išvaikščiojom nykesniuosius Porto rajonus, naujamiesčius ir pašilaičius, buvome akropolyje ir nekropolyje. Akropolyje ėjom siusioti, o nekropolyje fotkinom mauzoliejus. Nerealios kapinės: ištisai akmeniniai namukai prištabeliuoti karstelių, visokios dramatiškos skulptūros, palmės ir baisybė kačių. Ir žuvėdrų. Katės tokios keistos, anapusinės. Nesibaido gyvųjų, bet akivaizdžiai prijaučia negyvėliams. Šlitiniuoja aplink kryžius, tupi gėlių vazose, trinasi į granito plokštes. O žuvėdros tai išvis veikėjos. Taigi skraidytų sau virš vandenų, lestų žuvis. Gotės kažkokios.

Virtuvėj susipažinom su belge, kuriai skauda kelius. Todėl ji drybso ant sėdmaišio ir skaito knygą. Puiki belgė, labai miela, atidavėm jai pusę karšto šokolado.