Ginjinha! Ginjinha! šlakelis vyšnių užpiltinės, ir kojos jau pinasi, paskui jas liežuviai.

Neįmanoma per tiek laiko apžiūrėti tokio miesto. Visur po truputį nosis kyštelėjom.

Šiandien pagal E. rekomendacijas nuvarėm į Gulbenkiano muziejų. Buvo toks armėnas Gulbenkianas, kolekcionavęs gražius senovinius dalykus - nuo Mesopotamijos iki Lalique'o papuošalų (ak... kamėjos... laumžirgiai...). Po jo mirties visi surinkti dalykėliai rado sau vietą muziejuje. O šalia yra džiunglinis parkas su antimis ir viskuo.

Dar buvom Beleme, aplankėm Jeronimo vienuolyną. Ohoho koks vienuolynas! Milžiniškas, dramblio kaulo spalvos, su akmeny iškaltais bestiariumo gyvulėliais. Per karą jame glaudėsi našlaičiai. Dar ten palaidoti Pessoa ir Vaskas de Gama.

Pietaudami susipažinome su pagyvenusia porele iš Monrealio. Labai siūlėsi pavaišinti mus savo vynu. Prisipasakojom apie keliones, kas kur buvo, kas ką matė. Aiškinomės apie kelius, nes rytoj samdomės mašiną!

Keliauninkai niekur nespėja kojų apšilti.

O portugalas visada randa laiko pažvelgti į moterį.