2 - Firenze

Dviem traukiniais tvanku ryta atsikapstom iki grazuoles Florencijos. (Aisku, grazuoles - cia viskas grazu.) O kaip spaudzia kuprines! O kaip grauzia ju petnesos! O kaip bjauru turistauti!

Apeiname Duomo ir Ufficius, pasedime ant laiptu pavesyje, paziopsome i zmogenus su fotokameromis ir vaikais ir zemelapiais ir ledais ir vandens buteliais ir akiniais nuo saules, papuskuojame nuo karscio.

O kokie cia ledai! Vien jais gali ir misti. Kreminiai, serbetiniai, kugeliuose, formelese, tirpstantys, saldus, tirsti, lipnus, kvapnus, spalvingi! Vis stabtelime paragauti.

Su nerimu pasibeldziame i naujojo viesnamio duris. Ka rasime cia? Dar viena godzia pliusine kiaule? Nieko panasaus - mus pasitinka Leonardo, kuris netgi puikiausiai kalba angliskai. Prijuokina mus, duoda zemelapi ir parodo kambari. Hehe! Senoviniai baldai, mozaikines grindys ir ventiliatorius palubej. Noriu sitos spintos su veidrodziu ir lentynom! Ir tokiu langiniu! Leonardo tikina, kad namui jau 1000 metu, mat pastatytas 1011, mazdaug tada, kai lietuviai dar medziuose tupejo.

Jo patartos nukebliname iki kavines neiskalbingu pavadinimu ZaZa. Pasirodo, i desimtuka. Uzsisakome ravioliu su graikiu riesutu / triufeliu padazu, namu vyno ir kavos. Vos nesuvalgome leksciu. Kava - espreso antpirstelis, tirstas ir kvapnus. Makt.

Susirisusios skaru turbanus vaikstinejame po miesta. Svyruoju tarp drovumo ir gaslumo, nes demesio kokius penkis kartus daugiau, nei istveriu. Siuo metu jau dvi valandas veluoju i neva sutarta pasimatyma su kazkokiu florentinu, o gatveje tik ir vejasi buona seros ir belisimos, zodziu, normaliai, Italija at her best. Ikyruoliams rieciame istorija apie Livonija. Tai tokia salis mazdaug Olandijos rytuose, jo, east coast, aha, Livonija, o si si! Tarp spelioniu jau buvo Anglija, Prancuzija, Vokietija, Lenkija, Rusija ir ta pati Olandija. Manau, niekas gerai nezino, kur ta salis yra ir kaip joje kalbama, tad kodel gi ne?