žalčių k.


- -

ir vėl ant kranto pamečiau marškinius

jis atšliauš vos sutemus
akys primerktos, žvynas gryniausio sidabro
taip ir maga paliesti

žinau - įsiraitęs uos mano likusį kvapą
galvą glaus nėriniuoton apykaklėn
o pamatęs sugrįžtančią - dings

bet ne šįkart

- -

seserys, spendžiame spąstus

man reikia jo žvilgančios odos
sūraus kvėpavimo užausin -
jaučiu - jo glamonės bus vėsios ir gaivios

kaip vanduo

- -

jei paleisiu - ar liksi mano?

- -

po antklode lova lyg jūra
karštos alsavimo bangos
supa, o krantas nutolęs

ar gali taip būti -
aplink tiek vandens
o liežuvis džiūsta prie gomurio

žolėj įsivėlę pirštai
pirštai plaukuose
liauni tavo pirštai - koks grožis

žuvys ir jūrų arkliukai
žiūri sukišę nosis

plakas viena į kitą
šlapios vaiduokliškos uodegos

į krantą ištykšta putos -
pieno ir protarpiais
kraujo


(2006)