Šiandien pirmadienis, rugsėjo vidurys, mes gyvenam Portugalijoj, Porto mieste, Poetų hostelyje.
Gyvenimas poetui: gulinėti saulutėje, suptis hamake, skaičiuoti bažnyčios varpų dūžius, kalbinti juodą užsienietišką katę, rankioti žolėn bumpsinčias marakujas, net pasizvimbiant čiulpti į save saldų lėtą būvį.
Porte viskas taip, kaip ir turi būti. Vėjuota, nes vandenynas, virš galvų spiegia žuvėdros, į grindinio plyšius byra plunksnos, visur kvepia smilkalais ir senais rūsiais.
Toks jausmas – pagaliau grįžau.

Pirmieji pasidairymai