Ir vėl pirmadienis, o iš tikrųjų tik neseniai apsižiūrėjau, kad antradienis. Ryanairas dienų vagis! Geras Ziunglios pastebėjimas: Ryanairo skrydis pasimiršta kaip gimdymo skausmai; su tuo abi sutikome, nors nė viena nesame gimdžiusios.
Terasoje išsipleikę trise: snaudžianti Z. (ir kaip žmonėms pavyksta taip nulūžti), aš ir kažkoks anglas. Mudu nemiegame, stebime, kaip krenta slyvos. Tiksliau, figos. Labai panašios į elektros lemputes. Taip ilgai jau tįsome, kad retkarčiais kuri nors lemputė prinoksta ir pukšteli žemėn. Mudu su anglu tingiai prunkštelim, nė nesiteikiam prieiti ir pakelti. Tiesą sakant, nežinau, ar tai figos. Gal ir slyvos. Gal net nevalgomos.
Užtat kitas medis tikrai marakuja. Ragavau, pasirodė valgoma ir labai lipni. Paskui teko laukti, kol sutvarkys dušą ir galėsiu nusiplauti susiklijavusius pirštus. Marakujos medyje zvimbia paukštužėlis. O šiandien aš mačiau džiovintą kolibrį. Buvom Darvino iškamšų parodoj universitete. Dar ten buvo beždžionių, tarakonų, skarabėjų ir Ninos pusbrolis.
Paskui valgėm sriubos už pusantro euro.
Nežinau kur eiti šį pirmadienio vakarą, per didelis pasirinkimas, o Z. vis tiek miega, ir kas jai.