4 - Florencija/Siena

Po velniu, kai reikia rasyt praejus kelioms dienoms, o aplinkui sarsaluoja italai su savo likeriais ir dainu priedainiais!
Na gerai.
Zodziu, paskutini vakara Florencijoj zmoniskai prisiedem (as - triusiena su riesutais ir zolelem, o Vaidone kazkokias mesas), susiradom viesbucio stalciuj atspausdinta Sienos keliones tvarkarasti (48 hours in Siena), palikom broliams buteli vyno (nes pridarem jiems rupesciu dvejodamos del kambario papildomai nakciai) ir issigrudom lauk.
Jaunesnysis is broliu (na tas, Leonardo) jau parase man asmenini emaila, bla bla bla, thank you for the wine, bla bla bla, have my contacts, you never know in life...
Gerai, zodziu, Siena. (Gurksnoju jau kazkelinta taurele likerio, pries tai vynas).
O Siena yra toks grazus viduramziskas kalvotas miestas Toskanoje. Pro viesbucio langa matosi Toskanos kalvos, vynuogynai etc, pats viesbutis - keli zingsniai iki siaurines miesto sienos, o is tenai jau pats centras uz penkiu minuciu. Mieste sausakimsa, turistynas, tiktai daugiausia turistauja patys italai su vaikais, sunimis ir kt svita.
Dar norejau parasyti, kad autobuse stora boba znekteli ant mano palikto persiko kauliuko ir visa kelia taip vaziuoja, o paskui atsistojus labai keikiasi ir krapstosi uzpakali.
Gerai, zodziu, Siena. Ka mes ten darem? Buvo labai klaidu, bet labai grazu: niuru, aukstos akmenines sienos, siauros gatveles, keistos baznycios. Kaviniu seimininkai dazniausiai arogantiski, is pyragu svarbiausias tokia paneforte - kryziuociu uzkandis keliaujant sviesti tamsuoliu, pavyzdziui baltu genciu.