16 - Treviso/Frankfurt/Kaunas

As kalbajobe. Dar nesakiau? Budama svetimoj saly stengiuos lauzyti liezuvi vietine kalba, nes gaidys kalbeti angliskai. Is to iseina apgailetinas rezultatas, nes belauzydama susipainioju, susiparinu ir uztylu, o tada kazkam kitam tenka uzbaigti reikala angliskai.
Kai Frankfurto oro uosto smuklej prie musu priejo padaveja ir vokiskai pasiule uzsisakyti, as su kalbajobisku uolumu pradejau sakini vokiskai, tada supratau, kad nebaigsiu, paskui bandziau pereit i anglu, bet pakeliui pasimeciau ir pridejau italisku intarpu, ir viska uzbaigiau lietuviskai. Galu gale vis delto gavome mes tas savo desreles su garstyciom ir bulviu salotom, o alus koks skanus! Kaip igriso tas vynas.
Per visa kelione rimtai nusvilti pavyko tik du sykius: Burano saloje, kai lyg tycia vilkejau suknele kvadratine iskirpte, ir Frankfurto oro uoste, kai desimciai minuciu prigulem saulekaitoj ant zoles.
Skrendant i Kauna rimtai maniau, kad krisim. Lektuvas barskejo, kratesi, uztemo, leido keistus garsus ir visaip kaip mane kamavo. Kazkodel net valgyt niekas nepasiule, nei zurnalu pavartyt! Pries tai ryanairo zurnale perskaiciau straipsniu apie Berlyna ir dabar jau noriu ten, i tokia antiitalija.
Gera ta Italija, bet as ten negyvenciau. Teko pagyventi bandomaji gyvenimo gabaleli, kad isitikinciau. Ta salis man pernelyg ekstravertiska, reksminga, izuli, landi, atvira, atsiputusi ir senovine. Ir vasaros per karstos.
Bet gal dar grisiu.