11 - Venezia

Ai, skipinu kelias dienas ir pradedu nuo kito galo.
Taip karsta! Idegiau kvadrata. Kodel isejus su petneselem jokio idegio nesimato, o keista iskirpte butinai nudega iki kaulo?
Sitame Venecijos hostelyje internetas mokamas, pagaliau prisiruosiau pamaigyti mygelius, o cia dar leonardo tut kak tut per gtalka kabina, nu blemba. Come back, sako.
Iskirpte ikaitusi ir raudona, blemba, 10 dienu is eiles +30 - +34 tai ne juokas! Koks asilas savo noru per toki ora trenktusi i Venecija? Cia tikras turistinis pragaras. Visur zmones, daugiausia prancuzai (jiems pas save per salta?), visur stikliaskes, kaukes ir susmirde kanalai.
Kazkuri ryta kafeterijoj du turistai tarpusavy snekejosi: Grazu cia, ka? - Jo, grazu...
Ka as zinau, grazu - ne visai tas zodis, kuris sauna i galva vaikstant po sita pragariska miesta. Keista - taip, klaidu - aisku, siek tiek pamise... Na taip, ir grazu, zinoma, savaime aisku. Graziausia - bienales ekspozicijos, taip pat ir Kempinas, kuri aplankeme pirmiausia (ir apfotkinome is visu pusiu ta jo virpancia tuba, sales saugotojai tikriausiai suprato, kad mes tegalim buti is LT).
Sitas miestas is tiesu neeilinis. Mums atrodo, kad kas vakara gatves persirikiuoja truputi kitaip, nes niekada nerandam kelio namo is pirmo karto.
Kartais isnyksta cia pat buve zmones, uztat atsiranda kas nors kita.
Bendrame kolorite mes labai jaunos ir baltos (aisku, po sios dienos jau busim kvadratines).
Is tiesu mane ziauriai uzpisa sitas karstis, tvankumas, zmones, kainos, arogancija, pompastika, suvenyrai.