Lapė turi savo olą, kur pavargusi įpuola
arba
Kaip man bandė išnuomoti trijų aukštų urvą Bernardinų gatvėje:

- Labai gera vėta, vo ir bažnyčia sviatoj anny, a už šytą pačią sėną šekspyro vėšbūtis ima trys šymtus lytų už naktį, - paaiškino ponas V. ir atrakino paslaptingas dureles.

Ką pamatėme įėję:

1. Autentišką plytų sieną ir du langiukus iš abiejų urvo pusių: pro vieną matosi kaimynų skalbinių virvė, pro kitą - nieko.
   
2. Patalpos plotas - metras ant keturių, išskėtus rankų nepastovėsi, nors kam, kitą vertus, jas skėtrioti?
3. Nosies aukštyje į sienas įkalti basliai, laikantys dvi faneros plokštes, ant jų uždėtas čiužinys. Į buduarą veda metalinės jūreiviškos kopėtėlės. "Pats pėr pusdėnį padariau," - išdidžiai paaiškina ponas V.
4. Sienoje - niša, joje - Kristaus ranka.
5. "O kur, atleiskite, žadėtas dušas? Arba virtuvė?" - sunerimę teiraujamės, o ponas V. gudriai nusišypso ir mirkteli žemėn. - "Tėsiai po jūmis."
6. Buvo toks filmas "The Door in the Floor" pagal Irvingo romaną... Slaptos durelės grindyse girgždėdamos atsiveria, ir ponas V. pamojuoja mums lipti paskui jį apačion. "Lėvaj, pravaj... pyrma kairę koją, tada dešinę..."
7. Tamsiame drėgname rūsyje vienas prie kito stovi: unitazas, dušas, viryklė. "Šyto rūsio nebūvo, pats iškasiau!" - šypsosi nagingasis ponas V. Jau matau save tupinčią ant unitazo, viena ranka valančią už dantis, kita - maišančią sriubą puode.
   
8. "Galima ir skalbymo mašiną pastatyt, jei yra noras, vyską galima," - patikina ponas V.
9. Išlipusi į žemės paviršių netvirtai šypsausi, į mane spokso bestijos akis - kambario kampe yra dar ir miniatiūrinė kriauklė su žalvariniu žvėries formos čiaupu; "Autentika?" - "Nė, senūkose pirkau."
10. Kambaryje dar yra: fotelis, staliukas, suskleidžiama kėdė ir nedidelė židinio niša be židinio.

- Tai kiek norite už jį?
- Nū, vasarą gyveno tokia vertėja iš vokėčių, tai aštonis šymtus mokėjo; kaip jūms - už septynis atidosiu.
- Dar pagalvosiu.
- Galvokit, bet greitai, a tai įdėsiu skelbymą į laikraštį, čė ilgiausia eilė man prie dūrų išsivingios akadėmijos studėntų!
- Truputį vietos mažoka...
- Za to vsio pod rukoj.
- Aš tiek tiek klaustrofobiška, žinot.
- Nū tai dūris atidarai - i jau gatvėj!

Variantas B toje pat gatvėje pasirodo besąs ofisiukas, buvęs kunigo priimamasis - taigi šventa vieta. Tik dušo nėra, "bėt galima vonią nupirkt i pastatyt vidury kambario, da tokius dū šlangus pravest," - tuoj pat pasiūlo išeitį auksarankis ponas V.

Labai norėjau pagirti tas auksines jo rankas, tik nesumečiau, kaip tai skambėtų rusiškai ir bė yronijos.