šeštadienio vakaras, nėra ką veikti, todėl klausausi barokinės muzikos koncerto per mezzo kanalą ir šoku ant lovos gavotą. nuspiriu į šoną distancinius pultelius ir nubaidau primigusį pažą. paskui nusiropščiu žemyn ir labai grakščiai sušoku pavaną. kreivose veidrodžio plytelėse banguoja mano senovinis veidas, virš galvos spindi kandeliabras. sukdamasi mandagiai ir rimtai pati sau linkteliu. ir iš kur taip puikiai moku visus žingsnelius? aišku, esu mylimiausios karaliaus favoritės reinkarnacija. jaunasis pažas tupi ant taburetės, stebi pasirodymą ir kartais užmiršęs manieras nusižiovauja.