Aš papirkinėju tyrą vaiką.
Aš papirkinėju savo katę.
Ne, nieko aš nepapirkinėju, bet ji stovi prie tuščio dubens ir rėkia ant manęs, viską išrėkia, nepalieka nė plotelio pasiteisinimui, prieš tai po visą butą ištampė kažkokius siūlus ir viską nuspardė nuo palangės, susitempė savo katinišką mantą į mano lovą ir laukė grįžtant, o išgirdusi dar gatvėje žingsnius puolė ant durų ir ant manęs ir rėkė rėkė rėkė rėkė, o aš jai sakiau, po velnių, kate, aš suaugęs žmogus ir turiu savo gyvenimą.