Dienorašti, gaila man tavęs, kažkaip mūksai toks tuščias ir apleistas.
Štai, žinok, šiandien gatvėje mačiau kokių trylikos metų mergaitę, kuri ėjo užsitraukus ant akių kepurę.
O dar buvau tokiam nuobodžiam renginy, kad net linksma.
Ir nusipirkau du lūpdažius, kad žinotum: vienas kaip kakava, kitas kaip kraujas.
Moteriai reikia baisybės visokių daiktų. Na ir kas, kad nėra pinigų. Reikėjimas nuo to nė kiek nemažėja.
Ir šiaip, balos, botai, sniego griūtys nuo senamiesčio stogų.