- Soto Maradelhas? - pasitikslina stotelę miesto autobusų stoties viršininkas ir linkteli, - sim sim, tuoj atvažiuos.

Senis sėdintis šalia manęs ant suolo ilgu nagu parodo į savo laikrodį, suprask, dar penkios minutės, ir bus.

Visi žino kur važiuojam. Autobusų stotis įlaipina mus į paskutinį mikriuką, Soto Maradelhas, sim sim, Paosada Juventude, jaunimo pensionas? - pasitikslina vairuotojas, sim sim, važiuojam namo, išsimiegoti, išgerti porto, o už mikriuko lango - avietinėj sunkoj paskendusios begalinės daugiaaukščių statybos, palmės, magnolijos, mokinukai su kuprinėm, tinkuotos sienos, blizgantys plytelių šaligatviai, prie kavos puodelių kavinaitėse kinkuojantys diedukai.