Šitaip skaniai man rodos dar nevalgiau. Poetų hostelis ir jo jaunėlis brolis (už kampo, tų pačių savininkų, bet nykesnis) siūlo vakarienę už aštuonis eurus: ateina du prancūzai (?) - neįtikėtino grožio rastamanas su mergina - ir paruošia pilną meniu su vynu. Skanumas neapsakomas. Mariau, rašykis: trinta šviežių žirnių ir bulvių sriuba su oreganu (ne mairūnu, heh) ir grietinėle, daržovėmis įdarytas baklažanas ir kuskusas su grybais (šalia salotos barstytos šviežiu česnaku ir aplietos alyvuogių aliejum), tada dar vaisių salotos (marinuoti ir švieži vaisiai pabarstyti svogūnais). Sriubos suvalgėm dvigubą porciją ir pagrasinom pagrobti virėją, užtat jis priėjo su mumis paplepėti; jis ne tiek virėjas, kiek skulptorius, pusmetį gyvenęs Rygoje. Maistą gamina iš malonumo. Malonumą jis aiškiai pažįsta. Kaip pasisekė Rygai.

Prie gretimo stalo virė diskusija tarp Australijos brazilo ir dvynių iš Niujorko apie šių miestų ypatybes ir Portugalijos keistumus, mes pastačiusios ausis klausėmės, paskui brazilas atsisuko pakalbinti mūsų ir neapdairiai leptelėjo, kad esame panašios į ruses - Z. įsižeidusi sužaibavo akimis ir pareiškė, kad tokių dalykų lietuvėms sakyti nevalia, o tada jau diskusija įsižiebė prie mūsų stalo (tokio pobūdžio ginčai aišku niekur neveda ir mielai jų vengčiau, tik kad šį sezoną kaip tyčia serija mano draugų pasirodė besą aršūs nacionalistai).

Ai velniop, gesinu šviesą ir nebetrukdau kaimynei kinei miegoti.

Tiesa, virėjo mergina patikino, kad Porte merginoms po barus verčiau nevaikščioti vienoms, nes sulauks perdėto ir nedviprasmiško dėmesio. Vienoms geriau ir į vakarėlius neiti, nes tada jau akis iškabins merginos - dėl visa ko, kad tos akys nemirksėtų jų vaikinams.

Ir dar. Palinkėsiu sau švelnumo.