Naktis prieš pat audrą. Tamsu, tylu ir staiga - kvykt! Nina? Kur Nina? Atbėgu į kambarį, praskleidžiu užuolaidą ir randu savo katę. Prisiplojusią prie lango ir labai keistai kniaukiančią. Užveriu langą, išplėtusi akis bandau įžiūrėti, kas gi ten, tamsoj. Dvi akys! Dar viena Nina! Lygiai tokia pati katė - katinas? - stovi po langu ir spokso į nustebusią katę šiapus lango. Pakviečiu svečią užsukti. Paberiu chrustikų. Svečias nepatikliai nuryja kelis gabalėlius, bet vidun neina. Staiga pratrūksta lyti, Nina pasišiaušia ir sušnypščia, o kita Nina pasislepia po mašina. Tamsu, iš po mašinos švyti geltonos akys. Mažasis uždėjo savo rinktinį kompaktą: urzgia, šnypščia, žviegia ir staugia. Nina, žvėrie. Džiuljeta.