Sapnavau, kad einu per Katedros aikštę, kur mano pažįstami filmuojasi holivudinėj produkcijoj apie Oliverį Tvistą ar pan.
Ant laiptelių prisėdę žmonių, bandau praeiti pro tokį čiuvą, bet jis slepia už nugaros siurblio dėžę.
Jis bijo, kad aš ar koks kitas praeivis ją pavogs.
Taip ir padarau. Tyčia.
Parvelku dėžę namo ir jau svarstau, kur teks kišti siurblį, kurio man visai nereikia.
Atidarius dėžę randu visai ne siurblį.
Tas čiuvas buvo studentas, o į dėžę mama jam buvo prikrovus maisto.
Traukiu iš dėžės blynelius, makaronus, mėsas, grietininius padažus ir kemšu į mūsų šaldytuvą. O ką daryt? Svarstau, kaip paaiškinsiu M., iš kur tiek gėrybių.
Be maisto randu nučiupinėtą riebaluotą brošiūrėlę apie lietuviškus valgius ir A. pieštą miniatiūrą, įrėmintą kaip Sigutės Ach paveikslėliai. O, pagalvoju, ją jau ir maximose pardavinėja.
O paskui į duris paskambina, atidarau, o ten M. nuogas ir su rože dantyse. Viešpatėliau, galvoju, ar jis supermamose tokių fintų prisiskaitė? Bet kažkaip miela, ir tie drabužėliai sumesti prie durų, o juk galėjo kokia kaimynė su šunim užklupt!