Sapnavau, kad lankausi naujuosiuose namuose pas senuosius jų šeimininkus. Jie kaip tik sulaukė svečio - kuklaus vyruko, prašančio susimokėti mokestį už kažkokios ten teologijos ar orientalistikos, o gal parapsichologijos studijas kažkur Anglijoje. O studijuoja - neakivaizdiniu būdu - šeimininkas, liesas prakaulus 50-metis, nusiskutęs plikai, iki pusės, jei neklystu, nuogas ir apsivyniojęs klubus kažkokiu ten skarmalu. Jis taikiai pakviečia svečią prie stalo vaišintis šeimininkės tempiamomis vaišėmis.
Tuo metu aš, kaip įsibrovėlė, siūlausi šeimininkei į pagalbą, atseit perimti jos šeimininkavimo patirtį, kad jau apsigyvenau jos bute. Ji - stambi smarki brunetė, vyro vienmetė, trumpa susišiaušusia šukuosena, iš tų, svetingųjų, valdingųjų, linksmųjų. Šiek tiek nusišaipo iš mano uolumo, bet leidžia pamaišyti kažkokią ten mišrainę su žolelių užpilu.
Svečias parina šeimininką dėl mokesčių, bet tas pilsto arbatą ir mąsliai pasiteirauja: "Jūs turit šeimą?". Svečias nejaukiai pasimuisto ir bando juokauti, kad negyvena vienuolyne. Šeimininkas gūžteli, šeimininkė juokiasi tarp savo lėkščių ir puodų, neša vis naujus, aš jai padedu. Kambarys apstatytas aukštomis tamsiomis spintomis.